Šeštadienis, 2003-iųjų
vasario penkioliktoji. Henris Perounas – patenkintas gyvenimu
žmogus, pripažintas neurochirurgas, atsidavęs savo žmonos
Rozalindos, laikraščio teisininkės vyras – gali tik didžiuotis
dviem suaugusiais vaikais, kurių viena – daug žadanti poetė, kitas
– talentingas bliuzo muzikantas. Kartą, prabudus prieš auštant,
nenugalima jėga jį patraukė prie lango ir apėmė didelis nejaukumas.
Henrio mintis užvaldė nerimas ir baimė, kad pasauliui, šiam
miestui, laimingam jo šeimos gyvenimui gresia
pavojus...
Vėliau, kaip ir
kiekvieną savaitgalį, Henris ruošiasi žaisti skvošą. Nedidelis
autoįvykis suveda jį su Baksteriu, agresyviu vyruku, kuriam norisi
paleisti kumščius į darbą. Įgudusi gydytojo akis pastebi, kad
jaunuolio popieriai prasti.
Baigiantis nuotykingai dienai, Henris, apsunkęs nuo
gyvenimo džiaugsmų – muzikos, maisto gaminimo, meilės, sporto
jaudulio ir įtempto savaitės darbo, – laukia susirenkant
artimųjų.
